Garuozos mūšis 1287-2017

Garuozos šilo mūšis - viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais.
   1287 m. netikėtai įsiveržę naktį, per Gavėnią, į pačią Livonijos širdį - Rygą, žiemgaliai sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį. Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti. Auštant, 1287 m. kovo 26 d. mūšyje, spėjama ties Garuoza, Vokiečių ordino šv. Marijos Livonijos krašto kariuomenė buvo visiškai sutriuškinta. Žuvo pats magistras Vilekinas, komtūrai, vaitai, 40 nukautų ir paimtų nelaisvėn brolių. Mūšyje žuvo ir rašytiniuose šaltiniuose neįvardintas žiemgalių karvedys.

Mūšio vieta iki šiol tiksliai nėra žinoma. XIV a. Hermano Vartbergės Livonijos kronika rašo, kad mūšis įvyko ties vietove ad locum Grose. Pagal nusistovėjusią tyrinėtojų hipotezę, mūšio vieta lokalizuojama Garuozoje, Jelgavos r.

Siekiant įprasminti šiuos reikšmingus XIII a. istorinius įvykius Žiemgaloje, Žiemių pradas · Simkala · kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi organizuoja pažintinius renginius, skirtus Paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti.

2012         2013         2014        2015        2016        2017

Puslapis Facebook tinklalapyje: Garuozos šilo mūšis

Rašytiniai šaltiniai apie Garuozos šilo mūšį:

Eiliuotoji Livonijos kronika