Diena. Tai ta diena aušta, ar kaip...... jos laukti ar ji pati ateis? O gal - tiesiog praeis.....?

Pamiršau, kokia buvo Sardinijos idėjos pradžia…..pasiutimas…. žinojau tik tiek, kad reikia lėkti, rodos, dar valdė kalnuose atsiradęs ir užsilikęs noras būti prie jūros…..o gal nebesukti galvos, dėl ko aš ten lekiu? Nors ne, turiu išsiaiškinti pati sau, ko norėjau.Smulkmenos, smulkmenos, ne tai, ne tai…. aaa, tai juk po Portugalijos užsirezervavimo ir praskaidrėjimo – apetitas ūgtelėjo, vėl blaškiausi po internetą, ne tik pigių skrydžių ieškodama, bet ir naujų geografinių pavadinimų atrasdama…ir kokį nežinomą miestą pamačius patikrindavau kur jis besąs, jei ne prie vandens – atmesdavau….o kadangi ši kartą lekiam dviese – reikia derintis. Vienintelis kriterijus iš mano antrosios puses – kad nebūtų gyvačių. Na, kažkokiu indukciniu moteriškuoju intuicijos būdu atkapstau, kad Sardinijoj jų gal nėra. Gal…. bet kokiu atveju – vasario mėnesį jos turėtų būti įmigę. Ech, tas smagumas kelionės laukimo, totalus nežinojimas ir totali nežinomybė…. paslaptinga ir viliojanti nežinomybė. O variantų – begalės, automobilis – imam-neimam, jei atostogos, tai be automobilio; internetinis tvarkaraščių adresas – tik itališkai – smagiai nuteikia ir improvizacijos – vėl imam automobilį, tai tada neimam vyno, na ne, tada juk neatostogos, imam automobilį – pinigai kažkokie pasidarė svarbūs, neimam…..autostopu? hm… neblogai… miegam kur? Imam palapinę, nea, miegam viešbučiuose – hm, brangūs kažkokie…. tada palapinė, bet ji vienvietė…hm…..mažumėlę bardakas, reikia apsispręsti…..