Vilko dantys
Mervalos runų akmuo (Sö 198, Mervalla)

    Mervaloje, Švedijos Melareno ežero pietinės pusės Selajono (Selaön) saloje, ant senovės kapinyno pylimo stovi 1,10 m aukščio, 1,40 m pločio paminklinis akmuo (Sö 198, Mervalla), datuojamas maždaug apie 1040 m. Jame runomis iškaltas toks įrašas:

Mervalos (Sö 198, Mervalla) runų akmens įrašas

transkripcija:

siriþ · lit · resa · stan · [þin]a [·] at · suen · sin ·
[b]unta · h[n] · uft · siklt · til · simkala ·
turu[m] · knari · um · tumisnis

vertimas:

Sigrida pastatė šį akmenį Svenui, savo vyrui. Jis dažnai buriavo į Žiemgalą prabangiu laivu aplink Domisnesą (Kolkos ragą)

    Šaltinis: Judith Jesch, Ships and Man in the Late Viking Age. 2001, p. 63-64; A. Butkus 1994, XXIX 1; Latvijas vēstures muzeja raksti Nr. 10, A. Radinš, Pētījumi Zemgaļu senatnē. 2004, p. 77-78; E. A. Mелъникова, Скандинавские рунические надписи. 2001, p. 307-308; http://www.svenskarunstenar.net/sormland/so198mervalla.html.

XI a. baltiško tipo formos svarstyklių dėžutė iš Sigtunos

    XI a. pradžia datuojamas įrašas, tyrinėtojų nuomone susijęs su žiemgaliais (arba sembais), yra Švedijos senojo prekybos centro Sigtunos, Melareno (Mälaren) šiaurinėje ežero pakrantėje 1911 m. rasta baltiško tipo formos svarstyklių dėžutė. Skandinavų runologai, dėl vietomis neįskaitomų runų, yra skirtingų nuomonių ir daro prielaidą, kad įraše minimas asmuo vienodai gali būti siejamas tiek su Semba, tiek su Žiemgala. Ant dėžutės šoninės dalies išraižytas toks įrašas:

transkripcija:

tiarfr × fikaf × simskum × mani × skalaR × þis[aR] i ... at× inuirmuntr × faþi  × runar × þisar
fuhl × ualua × slait × faluan × fankauk × anasaula

vertimas:

Diarfras gavo šias svarstykles iš žemgaliečio/sembiečio (?) ...ijoje, o Vermundras įbrėžė šias runas.
Paukštis sudraskė blyškųjį plėšiką.
Aš mačiau kaip gegutė lavonų kilo

    Šaltinis: A. Butkus 1994; XXIX 1; K. Zilmer, Records and Representations of Baltic Traffic in the Viking Age and the Early Middle Ages in Early Nordic Sources. 2005, p. 177-178; E. A. Mелъникова, Скандинавские рунические надписи. 2001, p. 331; http://mis.historiska.se/mis/sok/fid.asp?fid=106854.

(Sö 327, Göksten)

    Pietryčių Švedijoje žinomas dar vienas, apie 1000-1075 m. datuojamas Gioko akmuo (Sö 327, Göksten), kuriame galimai yra minima Žiemgala. Gioko akmuo 2,5 m pločio, 1,65 m aukščio, su nuskilusia didele dalimi teksto, priklauso taip vadinamai Sigurdo runakmenių grupei. Pagal norvegų runologų S. Bugės ir E. Bratės versiją, akmenyje trūksta iki 25 runų.

Gioko (Sö 327, Göksten) runų akmens įrašas

transkripcija:

... (i)uraRi : kaum : isaio : raisti :
stai : ain : þansi : at :
: þuaR : fauþr : sloþn : kbrat :
sin faþu ... ul(i) · hano : msi +

S. Bugės ir E. Bratės transkripcija:

... ruaR : kuma : son : raisti :
stain : þansa : at :
uþaR : fauþr (arba faþur) : sloþa : ak : abtr :
sin faþu[r k]uli · han o : sim[kalum : skifti]

vertimas:

Gumos sūnus Roaras pastatė šį akmenį Slodės tėvo Audaro, kuris dalijęs auksą (prekiavo) Žiemgaloje, atminimui

    Šaltinis: J.Kabelka, Baltų filologijos įvadas. 1982, p. 74; E. A. Meлъникова, Скандинавские рунические надписи. 2001, p. 303-304; http://www.svenskarunstenar.net/sormland/so327goksten.html.

semigalli pagani

    Pirmasis žiemgalių paminėjimas vokiečių kilmės kronikininko Henriko, tarnavusio Rygos vyskupui, Senojoje Livonijos kronikoje (Chronicon Livonicum vetus, 2r). Skyriuje apie 1184-1196 m. įvykius rašoma, kad 1187 m. <...> kaimynai pagonys semigalai (semigalli pagani), išgirdę apie pastatą iš akmens ir nežinodami, kad akmenys suklijuoti kalkėmis, atėjo su drūtomis laivų virvėmis ir norėjo neišmanėliai pilį nutempti į Dauguvą. Sužeisti strėlėmis jie pasitraukė nieko nepadarę <…>. Siužetas, veikiausiai, labiau biblinis, nei atspindintis realius įvykius, tačiau nusakantis tam tikrų personažų svarbą jau pačioje kronikos pradžioje.

    Šaltinis: Livonijos kronikos, 1991, p. 25; Heinricus de Lettis, Chronicon Livonicum vetus, 1740, p. 4.

Žiemgalos vyskupystės kapitulos antspaudas

1237 m. Žiemgalos vyskupystės kapitulos antspaudas

    Antspaudas prikabintas prie 1237 m. rugsėjo 17 d. dokumento, kuriame Žiemgalos vyskupystės prepozitas ir kapitula pritaria Rygos vyskupystės sienoms piečiau Dauguvos. Dokumentas pirmųjų publikacijų metu buvo saugomas Sankt Peterburgo imperatoriškojoje bibliotekoje, šiuo metu - Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie) Pergamentinių dokumentų rinkinyje (nr. 4495). Antspaudo legenda:

+ S. ECCLIE SALVATORIS SCE MARIE I SEMIGALLIA

    Šaltinis: Baranauskas T. Kuršo aktai. Acta Curoniae. 2017, p. 35-36; Goetze P. Albert Suerbeer, Erzbischof von Preussen, Livland und Ehstland. Geschichtliche Darstellung. 1854, lent. 4:18.

Pirmas žiemgalių paminėjimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje

    Pirmas žiemgalių paminėjimas XIII a. paskutiniajame dešimtmetyje vokiečių riterio surašytoje Eiliuotoje Livonijos kronikoje (Livländische Reimchronik, 194r), eil. 331-336. Kronikos tekstas žinomas iš XIV a. Rygos ir XV a. Heidelbergo nuorašų.

transkripcija:

dâ bie liet ein heidenschaft,
die hât von lûten grôȥe craft.
Semegallen sin die genant,
die herent umme sich die lant.
wer in ist zû mâȥen
vil nôte sie deme icht lâȥen.

vertimas:

Šalia yr kiti pagonys,
Kurie žmonių daugybę turi.
Vadinasi gi jie žiemgaliais.
Jie plačiai kraštus terioja
Ir mažai jie tiems palieka,
Jei įveikt kuriuos jiems sekas.

    Šaltinis: LII, Mindaugo knyga, 2005, p. 201; Livländische Reimchronik/Atskaņu hronika, 1998, p. 48.

· зимигола ·

· зимигола ·
1377 m. Laurentijaus metraštis

Зимегола

ЗИМѢГОЛА
1377 m. Laurentijaus metraštis

Radzivill_chronicle

зимѣгола
XV a. Radvilų metraštis

    Žiemgalos vardas Kijevo Rusios metraščų rinkinio - Būtųjų laikų pasakojimo (ПОВѢСТЬ ВРЕМЕННЫХЪ ЛѢТ) nuorašuose.

    Šaltinis: Памятники литературы, Повестъ временных лет, 2003, p. 3; 86.

1106 m. Polocko kunigaikščių Vseslavičių žygis į Žiemgalą

    Būtųjų laikų pasakojimo (ПОВѢСТЬ ВРЕМЕННЫХЪ ЛѢТ) metraščio, kaip manoma, XV a. daryta rankraščio kopija Radvilų kronika (Радзивилловская летопись), kurioje tekstus lydi virš 600 spalvotų miniatiūrų. Vienoje iš jų iliustruojamas bėgantis nuo žiemgalių rusėnų pulkas, o tekste atkartojamas įrašas iš Būtųjų laikų pasakojimo apie 1106 m. nesėkmingą Vseslavo Briačislavičiaus sūnų kunigaikščių Vseslavičių žygį į Žiemgalą.

    Šaltinis: Памятники литературы, Повестъ временных лет, 2003, p.  86.

Vilko dantys