„Žiemgalos vyskupystės aktai = Acta episcopatus Semigalliensis. I dalis: Balduino aktai = Pars I: Acta Balduini“ – penktasis tęstinio projekto „Žiemgala XIII amžiaus dokumentuose“ leidinys. Iki šiol išleisti „Žiemgalos aktai = Acta Semigalliae“ (2014), „Sėlos aktai = Acta Seloniae“ (2015), „Kuršo aktai = Acta Curoniae“ (2017) ir „Sėlos ir Žiemgalos vyskupystės aktai = Acta episcopatus Seloniensis et Semigalliensis (2021).
    Šis dokumentų rinkinys tęsia pažintį su Sėlos ir Žiemgalos vyskupystės istorija ir atspindi naują jos etapą, kai vyskupystė jau buvo vadinama tik Žiemgalos vardu, o audringa jos trečiojo vyskupo Balduino Alniečio veikla sudrebino visą Livoniją ir aidėjo Europoje. Šio vyskupo ir popiežiaus legato pretenzijos įvesti savo tvarką Livonijoje turėjo išskirtinę reikšmę Livonijos ir net Lietuvos istorijai. Žiemgalos vyskupo pareigas Balduinas vykdė trumpai (1232–1236 m.), bet tai buvo labai audringas laikotarpis, palikęs nemažą pluoštą dokumentų. Ir nors Balduinas sukėlė tikrą krizę Livonijoje, jo veikla buvo nutylėta Livonijos kronikų ir prieš mūsų akis iškyla visų pirma iš čia skelbiamų dokumentų pluošto.
    Lietuvai Balduino veikla svarbi tuo, kad ji atvedė į kryžiaus žygį, kuris 1236 m. rugsėjo 22 d. baigėsi garsiuoju Saulės mūšiu. Tad vienas iš rinkinio dokumentų – 1236 m. vasario 15 d. popiežiaus Grigaliaus IX bulė, kuria skelbiamas šis kryžiaus žygis.
    Daugiausiai apie konfliktinę Balduino Alniečio veiklos pusę sužinome iš dviejų aktų – 1231 m. pradžioje surašytų Rygos miesto atsakymų į Balduino kaltinimus ir Balduino teikimu popiežiaus Grigaliaus IX 1234 m. lapkričio 20 d. paskelbtų kaltinimų Rygos vyskupui Mikalojui, Kalavijuočių ordinui ir Rygos miestui sąrašo. Atsakyti į šiuos kaltinimus atsakovai ir jų įgaliotiniai (prokuratoriai) buvo kviečiami atvykti į popiežiaus teismą. Balduino konfliktas su Rygos vyskupu Mikalojumi, tiesa, gana ryškiai atsispindėjo ir 1232 m. vasario 5 d. popiežiaus bulėje.
    Balduino, kaip Žiemgalos vyskupo veikla, prasidėjo popiežiaus Grigaliaus IX 1232 m. sausio 29 – vasario 11 d. Rietyje išduotų 11 bulių serija, kuriomis popiežius ne tik paskyrė Balduiną savo legatu ir Žiemgalos vyskupu, bet ir suteikė įvairių papildomų įgaliojimų tvarkyti Livonijos reikalus, dėl kurių padėties Balduinas pateikė popiežiui ne vieną nusiskundimą iš ankstesnės savo, kaip vicelegato, patirties. Tuo laikotarpiu (1232 m. vasario 11 d.) Grigalius IX dviem atskiromis bulėmis patvirtino ir Balduino anksčiau su kuršiais sudarytas dvi sutartis, kurios jau buvo skelbtos „Kuršo aktuose“, todėl šiame rinkinyje nekartojamos.
Antras pluoštas popiežiaus Grigaliaus IX bulių Balduino reikalu išduotas 1233 m. balandžio 18–25 d. Romoje. Tuo metu dar pakeliui į Livoniją Vokietijoje tebesančiam legatui trimis bulėmis buvo suteikta papildomų įgaliojimų ir viena kiek paradoksalia bule sklaidomos Kiolno dvasininkų baimės dėl galimos ekskomunikos, kuria Balduino vardu jiems pagrasino Balduiną lydėjęs dvasininkas-sukčius.
    Trečias popiežiaus bulių pluoštas, išduotas Romoje 1234 m. vasario 9 ir 21 d., – tai trys bulės, susijusios su Balduino atleidimu iš legato pareigų ir legato įgaliojimų perdavimu Vilhelmui Modeniečiui, kuris jau turėjo rimtą darbo Livonijoje patirtį.
    Pagaliau ketvirtuoju bulių pluoštu, kurį sudaro 5 bulės, išduotos 1236 m. vasario 5 – balandžio 10 d., Grigalius IX įtvirtino popiežiaus kurijoje vykusio Balduino ir Livonijos valdytojų teismo rezultatus. Šio pluošto bulės rinkinyje.