Erikas, Danijos karalius

Vordinborgas, 1298.VI.12

Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka (Fundacja XX. Czartoryskich, Biblioteka Książąt Czartoryskich)

70 Perg., vol. I/14

310 x 125 + 20 mm

    Pergamentas be antspaudų ir juos laikiusių virvelių Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekoje (Biblioteka Książąt Czartoryskich) Krokuvoje, 70 Perg., vol. I/14.

    Skelbta: Dogiel, 1759, p. 23–24; LUB, 1853, p. 718–719; Perlbach, 1886, p. 16 (pataisymai pagal originalą); Bielenstein, 1892, p. 457–458 (nr. 122, fragmentai); Būga, 1961, p. 272–273 (nr. 7, fragmentas); Baranauskas, 2012, p. 61–62 (su vertimu į lietuvių k.), T. Baranauskas, Sėlos aktai. Acta Seloniae, 2015, p. 29-31; p. 61.

    Visiems, skaitysiantiems šį raštą, Erikas, Dievo malone danų ir slavų karalius, Estijos kunigaikštis, [siunčia] amžiną pasveikinimą Viešpatyje. Kadangi šventosios Rygos bažnyčios kapitula, verčiama didelės būtinybės, dėl Vokiečių ordino Livonijoje padarytų nepaprastų neteisybių ir daugybės nelaimių, tokių kaip neįsivaizduojamas savo arkivyskupo suėmimas ir šventvagiškas įkalinimas, savo Rygos miesto apgultis, pačios bažnyčios valdų ir dvarų nusiaubimas grobimais ir plėšimais, visų savo žmonių apiplėšimas ir pilių smurtinis užvaldymas paliaubų ir taikos metu, nesilaikant ištikimybės, privalomos ir pažadėtos bažnyčiai, mūsų prašė patarimo ir pagalbos ir, kad minėtai bažnyčiai tuose reikaluose veiksmingai padėtume, mums ir mūsų Danijos karūnos titulo įpėdiniams karaliams laisva valia dovanojo ir paskyrė amžino valdymo teise žemes, būtent Žiemgalą, Nalšią1 ir Jersiką2, kaip pačios kapitulos šiuo reikalu surašytame rašte plačiau išdėstyta3, mes, giliai širdyje kentėdami dėl minėtų pačios šventosios Rygos bažnyčios nuostolių, vargų, pavojų ir neteisybių, ir, norėdami greičiau veiksmingai ateiti į pagalbą sodinant krikščionių tikėjimo jaunuolyną šiuose kraštuose, kurie dėl pačių brolių prietaringų nukrypimų yra atsidūrę labai dideliame pavojuje, tvirtai pažadame pačiai Rygos bažnyčiai iki šios žiemos atsiųsti į pagalbą į minėtą miestą savo žmones su ginklais ir karo žirgais ir su jais bei seniūnu ir visais mūsų vasalais, esančiais Estijoje ir Vironijoje, padėti daug kartų minėtai bažnyčiai prieš minėtus brolius ir jų rėmėjus, jeigu tarp šios bažnyčios ir minėtų brolių tęsis dabar prasidėjęs karas, arba jis atsinaujins ateityje. Taip pat norime ir pažadame, net šiam karui iš viso nurimus, su ta bažnyčia ir jos valdiniais amžinai išlaikyti taiką ir santarvę, juos kiek įmanoma globoti ir ginti nuo darančių bet kokias neteisybes, kaip ir ta bažnyčia mums iš savo pusės pažadėjo. O pilys arba įtvirtinimai, jeigu juos karo metu paskirtų arba atvertų mūsų vaitui ar seniūnui, arba kokiems nors mūsų valdiniams, kaip yra pažadėta, pasibaigus karui be jokių trukdymų ir prieštaravimų būtų grąžinti minėtai bažnyčiai. Ir, kad visko, kas išdėstyta, iš mūsų pusės būtų nepažeidžiamai laikomasi, šį raštą įteikėme pačiai bažnyčiai, sutvirtintą mūsų antspaudu, kaip įrodymą ir garantiją. Duota Vordinborge, mūsų akivaizdoje, tūkstantis du šimtai devyniasdešimt aštuntais Viešpaties metais, šventųjų kankinių Bazilijaus, Cirino, Naboro ir Nazarijaus dieną, dalyvaujant mūsų patarėjams.

    Šaltinis: T. Baranauskas, Sėlos aktai. Acta Seloniae, 2015, p. 29-31; p. 61.