Livonijos, Estijos ir Prūsijos arkivyskupas Albertas
1254 m. balandis
Latvijos nacionalinis archyvas (Latvijas Nacionālais arhīvs)
p. 104, f. 5561, 2 apr., 3 lieta
Originalas – Latvijos nacionaliniame archyve (Latvijas Nacionālais arhīvs) Rygoje (p. 104, f. 5561, 2 apr., 3 lieta); pergamento lapas su 8 antspaudais, iš kurių 3 nukritę: 1) Rygos kapitulos: „Sigillum [capitu]li Rigensis ecclesie †“; 2) trūksta (likę tik skylutės nuo siūlų) 3) trūksta (likę raudoni siūlai); 4) Vokietijos magistro: „[S. pre]ceptoris Allemanie“; 5) trūksta (likę balti siūlai, ant kurių, 1840 m. duomenimis, kabėjo Rygos pranciškonų antspaudas); 6) Rygos dominikonų: „S. frm. pdicator. de Livonia“; 7) Daugavgryvos vienuolyno abato: „[S]igillum abbatis de Dunemunde †“; 8) Uždengtas (Rygos pranciškonų?) antspaudas (1840 m. duomenimis šioje vietoje buvo likę tik raudoni siūlai).
Skelbta: Recke, 1840, p. 165–168; LUB, 1853, p. 347–348 (nr. 265); Bielenstein, 1892, p. 430–431 (nr. 34, fragm.); Būga, 1961, p. 255 (fragm.); SLVA, 1940, p. 363–364 (nr. 389); Altements, 1936, p. 165–168 (faksimilė, vertimas į latvių k.); KGU, 2003, https://www.herder-institut.de/go/qc-71d47f; T. Baranauskas, Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae, Joniškis, 2014: 12-13; 15.
Albertas, Dievo gailestingumu Estijos, Livonijos ir Prūsijos bei Rygos bažnyčios arkivyskupas, ir Eberhardas, Vokietijos magistras, einantis Vokiečių namų didžiojo magistro pareigas Livonijoje, visiems šį lapą matysiantiems [siunčia] džiaugsmą ir pasveikinimą Kristuje Jėzuje. Visiems pranešame, kad dėl taikos ir santarvės gėrybės tarp mūsų ir Vokiečių namų brolių žemę, kuri vadinama Upmale, sutinkant Rygos kapitulai, metus burtus, šaukiantis Šventosios Dvasios malonės, padalijome į tris dalis. Kurios žemės ir valdos arkivyskupui, o kurios broliams turi atitekti, pasirūpinome šiame lape užrašyti amžinai galiai. Taigi, pirmoji Upmalės dalis yra iš šios pusės upės, kuri vadinama Žiemgalių upe, Dauguvos link, iki pat upelio, kuris vadinamas Nemunėliu, ir šiuo upeliu aukštyn Dauguvos link iki pat Medenės ribų. Antroji dalis yra ta, kuri [ribojasi] aukštyn Nemunėliu iš kitos pusės ir aukštyn Žiemgalių upe tarp Nemunėlio ir Žiemgalių upės iki pat miško, kuris vadinamas Vere, aukštyn Žiemgalių upe iš abiejų pusių iki pat Upytės ir Šiaulių žemių ribų. Taigi, šios dvi dalys amžinai priklausys arkivyskupui ir jo įpėdiniams. Trečioji dalis yra nuo minėto miško žemyn Žiemgalių upe iki pat ilgos salos, kuri liaudiškai vadinama Ilgąja sala, pabaigos; tarp tų dalių, kurios yra iš šios Žiemgalių upės pusės, padalinimas yra nuo Žiemgalių upės pusės žemiau miško iki pat žemės, kuri vadinama Plone, kuri dar priklauso aukštesniajai daliai, ir nuo šios žemės iki pat artimiausios gyvenamos žemės, ir ši dalelė bus amžinai valdoma Vokiečių namų brolių su dešimtinėmis ir bažnyčių patronato teise ir visomis teisėmis bei pasaulietine nauda, išskyrus teises, kuriomis negali naudotis niekas, išskyrus arkivyskupą arba arkidiakoną. Tai sudaryta 1254 Viešpaties metais, balandžio mėnesį, mūsų pontifikato pirmaisiais metais. Šio reikalo liudininkai yra tie, kurių antspaudai yra žemiau prikabinti: Gerhardas, Holšteino grafas, Otonas, riteris iš Barmštedo, brolis Albertas, pranciškonų gvardijonas, brolis Arnoldas, dominikonų prioras, Hermanas, Rygos prepozitas, ir daugelis kitų dvasininkų ir pasauliečių. Taigi, kad visa tai liktų nepažeista ir tvirta, šį lapą liepėme patvirtinti, prikabinant mūsų antspaudą drauge su magistro Eberhardo, Vokietijos magistro, kuris tuo metu ėjo Vokiečių namų didžiojo magistro pareigas Livonijoje, antspaudu.
Šaltinis: T. Baranauskas. Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae. Joniškis, 2014: 12-13; 15.
