Vilko dantys

Livonijos, Estijos ir Prūsijos arkivyskupas Albertas

1254 m. balandis

Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka (Fundacja XX. Czartoryskich, Biblioteka Książąt Czartoryskich)

25 Perg.

373 x 142 + 20 mm

    Originalas – Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekoje (Biblioteka Książąt Czartoryskich) Krokuvoje (perg. 25, 1254, N. J. 25); pergamento lapas su 10 antspaudų, pririštų žaliomis virvutėmis, iš kurių du nukritę: 1) Rygos arkivyskupo Alberto: „Albt. di. gra. archieps. Prus. baptizo. cetes. ovaru. ds. ablue. metes †“; 2) Rygos kapitulos: „Sigillum capituli Rigensis ecclesie †“; 3) trūksta (Vokietijos magistro?); 4) grafo Gerhardo (herbas su „dilgėlės lapu“, Nesselblatt): „[S.’ Johannis] et Gerardi comitum de Scow[enbg †]“ (laužtiniuose skliaustuose – dabar nutrupėjęs, bet 1886 m. M. Perlbacho dar fiksuotas tekstas); 5) Barmštedo riterio Otono (herbas su trimis kiaulių galvomis): „.....m Ottonis de Bar....“; 6) Kristus ir šventasis; legenda neįskaitoma, 7) trūksta (Rygos prepozito Hermano?); 8) Rygos dominikonų abato: „Sigill. abbati..... senfeld“; 9) dvasininkas priešais Mariją; legenda neįskaitoma; 10) Rygos komtūro (Viešpaties apreiškimas Marijai): „S. frat. commendat. in Riga“.

    Skelbta: Dogiel, 1759, p. 19 (nr. 26); LUB, 1853, p. 345–346 (nr. 264); Perlbach, 1886, p. 14 (LUB teksto pataisymai ir antspaudų aprašymas); Bielenstein, 1892, p. 430 (nr. 33, fragm.); Būga, 1961, p. 253; SLVA, 1940, p. 362–363 (nr. 388); KGU, 2003, https://www.herder-institut.de/go/qd-134b26; T. Baranauskas. Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae. 2014: 10-11; 14.

    Albertas, Dievo gailestingumu Livonijos, Estijos ir Prūsijos bei Rygos bažnyčios arkivyskupas, prepozitas Hermanas bei Rygos kapitula ir Eberhardas, Vokietijos magistras, einantis Vokiečių namų didžiojo magistro pareigas Livonijoje, visiems šį lapą matysiantiems [siunčia] džiaugsmą ir pasveikinimą Kristuje Jėzuje. Arbitrų pasitarime darniai sekdami viešpaties popiežiaus raštu, mums duotu dėl Žiemgalos dovanojimo ir padalijimo, šaukdamiesi Šventosios Dvasios malonės, prieš tai pasimeldę, burtų keliu į tris dalis Žiemgalą padalijome tokiu būdu. Silenė ir Žagarė su jų sritimis – Rygos arkivyskupui, Duobenė ir Sparnenė – Rygos kapitulai, Tervetė ir Duobelė – Vokiečių namų broliams su dešimtinėmis ir bažnyčių patronato teise ir visomis teisėmis bei pasaulietine nauda amžinai priklausys, išskyrus teises, kuriomis negali naudotis niekas, išskyrus arkivyskupą arba arkidiakoną. O jeigu kokios nors paveldimos valdos kieno nors iš mūsų dalyje bus pardavinėjamos, niekas iš mūsų kitos pusės nenaudai nepretenduos į jas nei pirkimo, nei kokio nors kito uzurpavimo pretekstu. Tai sudaryta 1254 Viešpaties metais, balandžio mėnesį, mūsų pontifikato pirmaisiais metais. Šio reikalo liudininkai yra tie, kurių antspaudai yra žemiau prikabinti: Gerhardas, Holšteino grafas, Otonas, riteris iš Barmštedo, brolis Albertas, pranciškonų gvardijonas, brolis Arnoldas, dominikonų prioras, Hermanas, Rygos prepozitas, ir daugelis kitų dvasininkų ir pasauliečių. Taigi, kad visa tai liktų nepažeista ir tvirta, šį lapą liepėme patvirtinti, prikabinant mūsų antspaudą drauge su magistro Eberhardo, Vokietijos magistro, kuris tuo metu ėjo Vokiečių namų didžiojo magistro pareigas Livonijoje, antspaudu.

    Šaltinis: T. Baranauskas. Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae. 2014: 10-11; 14.

Vilko dantys