Odras Snorasonas (?)

Ingvaro tolimojo keliautojo saga

Reikjavikas, 1800 m.

Islandijos nacionalinė ir universiteto biblioteka (Landsbókasafn Íslands - Háskólabókasafn)

Lbs 4816 4to

(240 mm x 160 mm)

[108r-108v]

    1800 m. rankraštinis Yngvars saga víðförla nuorašas Beiringo sagos (Bærings saga) kopijos sudėtyje, saugomas Islandijos nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje (Landsbókasafn Íslands - Háskólabókasafn) Reikjavike (Lbs 4816 4to). Seniausias žinomas Beiringo sagos rankraštis datuojamas XIV a. Kaip sudėtinė rankraščių dalis Yngvars saga víðförla įeina į: 1440-1460 m. Sögubók (GKS 2845 4to); 1450-1475 m. Fornaldar- og riddarasögur (AM 343 a 4to); 1727-1729 m. Sögubók (Lbs 2319 4to); 1700-1799 m. Sagahåndskrift; Saga Book (Rask 31); 1750-1799 m. Sögubók (Acc 5); 1750-1800 m. Rímur af Ingvari víðförla (ÍB 466 4to); 1800-1850 m. Sögubók (Lbs 998 4to); 1895-1896 m. Fornmannasögur (Lbs 1504 4to) ir kt.

    Skelbta: Yngvars saga víðförla. Guðni Jónsson and Bjarni Vilhjálmsson. Reykjavík. Bókaútgáfan Forni. 1943-1944; J. Kabelka, Baltų filologijos įvadas, 1982: 74; P. Tunstall, The Saga of Yngvar the Traveller, 2005; Latvijas vēstures muzeja raksti Nr. 10, Pētījumi Zemgaļu senatnē, A. Radinš, 2004: 77.

    Su karalium Olafu nesugyveno ta tauta, kurie vadinasi žiemgaliai ir jau kurį laiką jie nemokėjo duoklės. Tuomet karalius Olafas pasiuntė Onundą ir Ingvarą su trimis laivais reikalauti duoklės. Pasiekė jie tą žemę, sušaukė susirinkimą su gyventojais ir pareikalavo duoklės iš jų karaliaus. Ingvaras ten pademonstravo savo puikią iškalbą taip, kad tas karalius (žiemgalių) su daugybe kitų vyresniųjų, nematė kitos išeities kaip tik susimokėti reikalaujamą duoklę, išskyrus tris vyresniuosius, kurie nenorėjo paklusti karaliaus patarimui ir atsisakę mokėti duoklę, surinko armiją. Karalius Olafas išgirdęs, apie jų sukilimą, davė kariauną ir paprašė Onundo ir Ingvaro su jais susikauti. Jie susikovė ir daugybė ten gyvybių neteko, prieš priversdami jų vyresniuosius bėgti. Atsitraukiant buvo paimtas į nelaisvę tas vyresnysis, kuris labiausiai priešinosi mokėti duoklę. Ir pakorė jį, bet kiti du pabėgo. Jie prisiplėšė ten daug grobio ir paėmė duoklę, ir tai padarę visą gausų turtą auksu ir sidabru parplukdė karaliui Olafui.

    Versta iš: P. Tunstall, The Saga of Yngvar the Traveller, 2005.