Rygos arkivyskupas Albertas
Ryga, 1256 m.
Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka (Fundacja XX. Czartoryskich, Zbiór Dokumentów Pergaminowych)
33 Perg.
470 x 190 + 18 mm
Išlikę trys originalo egzemplioriai: A – Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekoje (Biblioteka Książąt Czartoryskich) Krokuvoje (perg. 33), pergamento lapas su 5 antspaudais, iš kurių išliko 3: 1) trūksta (Rygos arkivyskupo Alberto); 2) Rygos kapitulos: „Sig[ill]um capituli Rigensis eccles[ie †]“; 3) trūksta (Kalavijuočių ordino); 4) Rygos dominikonų: „S. fratrum pr[edica]torum in Rig[a]“; 5) Rygos pranciškonų: „[Si]gillum fra[trum minorum in Riga]“. Įrašai kitoje pergamento pusėje: „De tercia parte fratrum Gerzeke. et de littore maris in Curonia“; „Concordia Alberti Archiepiscopi et Capituli Rigensis cum Lodovico preceptore et fratribus ordinis de loco Castri Girseke, de tertia parte Seloniae regionis“ (vėlyva rašysena). B ir C – Stokholmo valstybės archyve (Riksarkivet, Utländska pergamentsbrev Estland och Livland. 1256 utan dag. Schirren 24. Ex. 1 och 2). B išlikę 3 antspaudai (tie patys kaip A), C – 2 antspaudai (nr. 2 ir 4). Įrašai kitoje B pusėje: „De tercia parte fratrum Gerzeke. Et de littore maris in Curonia“; „Anno domini M° ducentessimo Lvj°“; „1m sigillum archiepiscopi Rigensis, 2m sigillum Capituli Rigensis, 3m sigillum fratrum milicie Christi, 4m sigillum fratrum predicatorum in Riga, quintum sigillum fratrum minorum in Riga“ ir kt. Įrašai C kitoje pusėje: „Ave Maria“; „Concordia habita inter archiepiscopum Rygensem totumque capitulum eius, quod locus castri in Gerzeke pro tercia parte cum terra, decimis et omni iure temporali sit eorum. Similiter intelligendumque de tercia parte, qui Selonia nuncupatur, hoc adiecto, quod terra illa, que adiecet castro dicto Ascrad etc.“ ir kt.
Skelbta: Arndt, 1753, p. 54–55; LUB, 1853, p. 273–274 (nr. 288); Perlbach, 1886, p. 14–15 (nr. 6; pataisymai pagal originalą); Bielenstein, 1892, p. 432–433 (nr. 40; be pabaigos); SLVA, 1940, p. 401–403 (nr. 432); KGU, 2003, https://www.herder-institut.de/go/GK-1a073a; T. Baranauskas, Sėlos aktai. Acta Seloniae, Joniškis, 2015: 23-26; 53-58.
Datavimas: Dokumente nurodyta tik 1256 m. data. Tačiau šią sutartį sudaręs Liudvikas Livonijos magistro pareigas galėjo eiti tik po to, kai magistras Anonas Zangerhauzenas išvyko užimti Vokiečių ordino didžiojo magistro pareigų, o tai datuojama 1256 m. pabaiga (Gudavičius E. Kryžiaus Karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje, Vilnius, 1989, p. 114, 120). Hermanas Vartbergė nurodo, kad Liudvikas ėjo magistro pareigas labai trumpą laiką (in tam brevi tempore vicemagister constitutus).
Albertas, Dievo gailestingumu Rygos bažnyčios arkivyskupas, prepozitas H[ermanas], prioras M. ir visa tos bažnyčios kapitula visiems Kristaus tikintiesiems, pas kuriuos šis raštas pateks, [siunčia] pasveikinimą sveikatos kūrėjuje. Kad visas ginčas ir ieškinys tarp mūsų iš vienos pusės ir mylimų Kristuje magistro Liudviko, Šventosios Marijos Vokiečių namų ligoninės magistro ir brolių, esančių Rygos diecezijoje, iš kitos pusės, visiškai nurimtų, šiuo raštu pripažįstame, kad dėl tų dalykų, dėl kurių buvo ieškinys, draugiškai sutarėme su tais broliais tokiu būdu: būtent taip, kad trečioji dalis Jersikos pilies vietos su žeme, dešimtinėmis ir visa pasaulietine teise būtų jų, tačiau dvasinę teisę tiktai mums paliekant. Panašiai ir tokiu pat būdu reikia suprasti dėl prie jos prigludusios žemės, kuri vadinama Sėla, trečiosios dalies, kad ta žemė, kuri glaudžiasi prie pilies, vadinamos Aizkraukle, atitektų tai piliai kaip [vienas] trečdalis, o dvi dalys, kurios išsidėstę priešais Kuoknesės pilį, jau minėtai piliai būtų priskirtos, tačiau taip, kad tarp tų dalių, tai yra brolių ir mūsų, žemė prie Dauguvos, apimanti mylią į ilgį ir plotį, būtų palikta Šventojo Jokūbo abatei ir konventui. O dėl Siguldos ir Vendeno pilių mokesčių ir dešimtinių ir visų jų valdų visoje Rygos diecezijoje, dėl kurių tarp mūsų ir jų buvo ieškinys, atsisakome viso bylinėjimosi su jais, nepaisant abiejų pusių dėl viso to turimų ar galimų gauti privilegijų. Dėl to dalyko kompensavimo paliko mums, arkivyskupui, amžinai valdyti alodą ir žemę Bliumendalyje su jo priklausiniais ir visus laukus, kuriuos turėjo Šteinholme su pievomis. O mums, prepozitui ir kapitulai, paliko Žiemgaloje, kaime, vadinamame Pestene, aštuonias žagres su visomis savo teisėmis. Taip pat dėl mūsų valdų Kurše, Dundagoje ir Targalėje, su mumis taip sutarė, kad minėtos valdos su savo ribomis ir besiribojančiu jūros krantu, laisvai mums tų pačių brolių su visomis teisėmis amžinai paliekamos. Taip pat atsisakėme bylinėjimosi su tais pačiais broliais dėl mokesčių ir dešimtinių iš žemės, kuri vadinama Kalve, tai palikdami jų žiniai, tačiau išsaugant Rygos bažnyčios dvasines teises. Taip pat Varkundės žemė priklausys tiems patiems broliams, tačiau taip, kad vyskupui ir jo žmonėms, ir broliams, ir jų žmonėms iš to nekiltų jokio nuostolio dėl žvejybos, bet kiekvienam būtų paliktos jo teisės, kaip kad iki šiol turėjo. Taigi, kad visa tai įgautų amžino tvirtumo galią, šį raštą, surašytą šiuo reikalu, mūsų ir mūsų bažnyčios, o taip pat ir brolių antspaudais liepėme patvirtinti, padedant broliui Albertui, ankstesniam gvardijonui, dalyvaujant broliams dominikonams ir pranciškonams ir jų antspaudais patvirtinus. Duota Rygoje, tūkstantis du šimtai penkiasdešimt šeštais Viešpaties metais.
Šaltinis: T. Baranauskas, Sėlos aktai. Acta Seloniae, Joniškis, 2015: 23-26; 53-58.
