Garuozos mūšis - nepelnytai užmirštos kautynės ir viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių.
1287 m. kovo 11 d. netikėtai įsiveržę naktį, per Gavėnią, į pačią Livonijos širdį - Rygą, žiemgaliai sumušė miesto gynėjus (žuvo 5 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Kovo 23 d. nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį. Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti. Auštant, 1287 m. kovo 26 d. mūšyje, spėjama ties Garuoza, Vokiečių ordino šv. Marijos Livonijos krašto kariuomenė buvo visiškai sutriuškinta. Žuvo pats magistras Vilekinas, statusu jam lygus Ispanijos krašto komtūras Folmaras fon Bernhauzenas, vaitai, Prūsijos ir Livonijos riteriai. Mūšyje žuvo ir rašytiniuose šaltiniuose neįvardintas žiemgalių karvedys.
Mūšio vieta iki šiol tiksliai nėra žinoma. XIV a. Hermano Vartbergės Livonijos kronika rašo, kad mūšis įvyko ties vietove ad locum Grose. Pagal nusistovėjusią tyrinėtojų hipotezę, mūšio vieta lokalizuojama Garuozoje, Jelgavos r.
Puslapis Facebook tinklalapyje: Garuozos šilo mūšis
