Dėl Žeimelio kapinyno

Kultūros paveldo departamento prie KM direktoriui V. Bezarui
KPD Šiaulių regiono padaliniui
LR Kultūros ministrui M. Kvietkauskui
LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkui R. Karbauskiui

DĖL ŽEIMELIO KAPINYNO (17179)

2019-04-26

Kreipiamės į Jus, sunerimę dėl jau kurį laiką besitęsiančio kultūros paveldo objekto – Žeimelio kapinyno (17179) − niokojimo. Kapinynas yra prie Beržtalio ir bevardžio upelio santakos, Žeimelio mst., Žeimelio sen., Pakruojo r. sav. Paveldo objektas datuojamas V–XII a. ir priskiriamas vienai iš baltų genčių – žiemgaliams. Tai vienas iš didžiausių Žiemgalos kapinynų, užimantis 181000.00 kv. m plotą.
2018 m. rudenį pradėti kelio – Bauskės g. (esančio kapinyno teritorijoje) rekonstrukcijos darbai. Tąkart jie vykdyti nesilaikant šiuos darbus reglamentuojančių teisės aktų – prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų. Techninis darbų projektas ir paveldosaugos tvarkybos darbai buvo suderinti KPD. Kasant trasą kanalizacijos tinklams, ekskavatoriumi 0,5–0,7 m gylyje nuo paviršiaus buvo pasiekti ir suardyti kapai . Žemės darbai buvo sustabdyti iki 2019 m. pavasario. 2019 m. balandžio pradžioje pradėti archeologiniai tyrimai, kuriems vadovauja archeologas dr. R. Jarockis.
Paaiškėjo, kad archeologiniai tyrimai vykdomi (galimai) mechanizuotai (tai patvirtina fotofiksacija), kasant apie 1,0 m gylio ir tokio pat pločio griovį gatvės važiuojamosios dalies pakraštyje. Nesuvokiama, kad šį griovį tyrinėtojas vadina perkasomis. Griovio sienelėse buvo pastebėti suniokoti archeologiniai dirbiniai, suknežinta žmogaus kaukolė ir kitų kaulų dalys. Tokių tyrimų metu rasti ir keli išlikę kapai su įkapėmis.
Žinant tai, kad šis kapinynas, kaip ir kiti Žiemgalos kapinynai (Jauneikių Joniškio r., Pavirvytės, Akmenės r., Šukionių, Pakruojo r. ir kt.), užima išskirtinę vietą Lietuvos archeologiniame pavelde, bei stebint jo teritorijoje vykdomus darbus, galima pagrįstai prognozuoti, kad tokiais šių metų tyrimais Žeimelio kapinyne galimai bus sunaikinta dalis turtingo žiemgalių laidojimo paminklo. Taip pat akcentuojame ir ypač neetišką mokslinį laipsnį turinčio archeologijos specialisto darbo specifiką – rodoma didžiulė nepagarba mirusiems – žemės darbų metu iškastose ir Baltausių kaimo teritorijoje, Žeimelio sen., sandėliuojamose žemėse, išvežtose iš kapinyno teritorijos, randami žmonių kaulai arba jų dalys .
Prašome ištirti, kodėl ir kaip 2018 m. prasidėjo Žeimelio kapinyno (17179) naikinimas bei įvertinti 2019 m. vykdomų archeologinių tyrimų atitikimą LR paveldotvarkos teisės aktams, jo tyrėjų kvalifikaciją ir tinkamumą dirbti tokios reikšmės objektuose. Taip pat prašome imtis priemonių dėl archeologinio paveldo išsaugojimo ne vien tik deklaratyviai vadovaujantis LR teisės aktais skiriant tariamą teisinę apsaugą, bet ir šią teisinę pareigą realizuoti praktikoje iš esmės.

Žiemgalos-Aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyriaus pirmininkė Ilona Osipova
Žiemgalos draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas Gražvydas Balčiūnaitis
Žiemių pradas „Simkala“ prezidentas Andrius Bitaitis

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos atsakymas į 2019-04-26 raštą dėl Žeimelio kapinyno (17179)

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto atsakymas į 2019-04-26 raštą dėl Žeimelio kapinyno (17179)

Kultūros paveldo departamento prie KM atsakymas į 2019-04-26 raštą dėl Žeimelio kapinyno (17179)

Kultūros paveldo departamento prie KM direktoriui V. Bezarui
KPD Šiaulių regiono padaliniui
LR Kultūros ministrui M. Kvietkauskui
LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkui R. Karbauskiui

DĖL ŽEIMELIO KAPINYNO (17179)
2019-05-28

Dėkojame už Kultūros paveldo departamento prie KM pateiktą atsakymą (2019-05-24, Nr. (1.73)2-1301), tačiau šiuo raštu privalome pakartotinai atkreipti dėmesį į kitas, praleistas, metodinių tyrimų ir LR KVR paminklų apsaugos detales bei į Jūsų taip ir neatsakytą svarbų mums klausimą:
Visų pirma, kalbant dėl mechanizuoto kasimo Žeimelio kapinyno teritorijoje, šie veiksmai be išlygų pateisinami patvirtinta archeologinių tyrimų programą (2019-04-02), o rezultatai iš archeologijos taško - nemoksliškai, iš paveldosaugos - pemelyg pragmatiškai iš anksto traktuoti kaip „archeologiškai nevertingas gruntas". Apmaudu, kad buvo pamiršta, kad šioje teritorijoje gali būti ir Žeimelio senojo miesto vietos tęsinys (vertingosios savybės ir teritorija iki šiol nepatikslintos).
Antra, kelia susirūpinimą ir pats lengvabūdiškas tokios kasimo metodikos pateisinimas - juk ir be tyrimų aišku, kad kapinynas šioje vietoje (kaip ir dauguma kitų Žiemgaloje) gali būti gerokai apardytas žmogaus ūkinės, infrastruktūros (gatvių), statybos (namų) metu, tad ir pavienių radinių, kaulų gali būti mechaniškai nukastame suardytame viršutiniame gatvės sluoksnyje (ką patvirtina ir vietinių gyventojų daržuose iki šiol randami radiniai).
Trečia, neprofesionalu, kad atsakomybę dėl Žeimelio kapinyno pavienių žmonių kaulų surinkimo, grunto išsijojimo ir perlaidojimo perkeliama rangovui UAB „Šiaulių plentas" ar Šiaulių r. savivaldybei: Departamentas įpareigos Departamento Šiaulių skyrių surašyti reikalavimą rangovui UAB „Šiaulių plentas", kad grunto sandėliavimo aikštelės teritorija, kurios paviršiuje aptiktos žmogaus skeleto dalys, būtų patikrinta taikant sijojimo metodą. Aptikus žmogaus palaikų dalių, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Šiaulių r. Savivaldybė turės užtikrinti deramą žmogaus palaikų dalių perlaidojimą. Natūraliai kyla klausimas - ar tai nėra tyrimus atliekančio archeologo darbas ir pareiga? Ar šiuos darbus KPD pradėjo patikėti tiesiogiai infrastruktūros darbus atliekančioms įmonėms? Ką tada privalo tyrimų leidimą, gavęs archeologas?
Ketvirta, Departamento atsakyme (2019-05-24, Nr. (1.73)2-1301) pateikiama išvada, kad Departamentas, atlikęs patikrinimą ir apklausęs rangovų atstovus ir archeologą, nenustatė Kreipimesi ir Prašyme nurodytų teiginių, dėl galimai archeologinių tyrimų metu įvykdyto kapų suardymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Kreipimesi ir Prašyme pateiktos nuotraukos neleidžia nustatyti, kad dalis palaidojimų galėjo būti pažeisti mechanizuoto nukasimo metu. Matomos mechanizuoto kasimo žymės pastebimos viršutiniuose žemės sluoksniuose, tačiau ne tame pačiame lygmenyje kaip palaikų dalys...
Pakartotinai pridedame fotofiksacinę medžiagą (nuotr. 4, 5, 6), kad butų galima dar kartą ir kokybiškiau įvertinti šių archeologinių tyrimų metu Žiemgalos kultūros paveldui galimai padarytą žalą.
Penkta, detaliuosius archeologinius tyrimus Žeimelio kapinyne (17179) vykdantis archeologas, savo paaiškinime (2019-04-23) nurodo, kad perkasos Nr. 12 V sienelėje (nuotr. 4, 5, 6) nufotografuota kaukolė, neva yra Ne anatomine tvarka gulinti pavienė kaukolė atidengta rankiniu būdu valant tranšėjos sienelės. Šiuo metu ši galimai suardyto kapo vieta laikinai užpilta gruntu, artimiausiu metu planuojama daryti perkasos išpjovą ar atlikti detalų preparavimą.
Prašome pateikti šių galimai apardytų kapų duobių kontūrų viršutinio sluoksnio bei tranšėjos sienelėje kyšančios osteologinės medžiagos (nuotr. 4, 5, 6, 7, 8, 9) detalaus išpreparavimo fotofiksacinę medžiagą.
Šešta, kodėl archeologinių tyrimų metu atidengtas grindinys buvo pradėtas ardyti nesulaukus Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo dėl jo apsaugos (vertingųjų savybių nustatymo)? Departamento atsakyme rašoma, kad pagal nustatytas aplinkybes, grindinio fragmentai į sandėliuojamą gruntą pateko dar 2018 m., iki Departamento Šiaulių skyriui sustabdant pradėtus kelio rekonstrukcijos darbus bei surašant reikalavimą atlikti archeologinius tyrimus. Pateikiame 2019 m. balandžio 24 d. darytas nuotraukas (nuotr. 1, 2, 3) su 2019 m. atliekamų archeologinių tyrimų metu nuardytu grindiniu ar jo fragmentais.
Septinta, ankstesniame rašte (2019-04-29) Kultūros paveldo departamento prie KM bei jį kontroliuojančių institucijų prašėme išsiaiškinti pradines šio objekto naikinimo 2018 m. aplinkybes, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukėme.
Pakartotinai prašome išsiaiškinti, kas (KPD, Pakruojo r. savivaldybė ar kiti pareigūnai) iki 2018 m. pabaigos darbų sustabdymo derino ir leido Žeimelio kapinyno (17179) naikinimo veiksmus - vykdyti infrastruktūros darbus Bauskės g. be archeologinių tyrimų. Prašome pateikti tai patvirtinančių dokumentų (leidimų, derinimų) kopijas.

PRIDEDAMA: Fotofiksacija 9 nuotraukos.