2014 m. pabaigoje asociacija Žiemių pradas · Simkala · įgyvendino  projektą Žiemgala XIII a. dokumentuose, taip pažymint pirmojo Žiemgalos padalijimo (1254 m.) 760 atminimo metines. Projekto renginiuose buvo pristatomi svarbūs Žiemgalos žemių padalijimo aktai ir žemių aprašai, kurių originalai šiandien saugomi Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos archyvuose. projekto dėka buvo pagamintos ir dovanojamos kai kurių dokumentų fotokopijos Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Akmenės ir Panevėžio krašto muziejams bei Kuršėnų miesto viešajai bibliotekai.

    Leidinyje trumpai apžvelgiama Žiemgalos istorija XIII–XV a. ir skelbiami 5 istorinės geografijos pažinimui svarbūs dokumentai originalo kalba (lotynų, senąja vokiečių) su fotokopijomis, vertimais į lietuvių kalbą ir komentarais. Pagrindinę dalį sudaro du 1254 m. balandžio mėnesio Žiemgalos dalybų aktai, kuriuose pirmą kartą minimos šiaurės Lietuvos vietovės – Žagarė, Šilėnai (prie Kuršėnų) ir Upytės žemė. Šios nuorodos leidžia lokalizuoti 1236 m. Saulės-Šiaulių mūšį, pirmąją Lietuvos karinės pergalės vietą. Rinkinyje taip pat skelbiamas 1272 m. spalio 7 d. Duobenės ir Sparnenės žemių dalybų aktas, praplečiantis žinias apie Vakarų Žiemgalos teritorinę struktūrą. Iš šiose žemėse išvardytų 35 apygardų tik Duobenės žemės Egluonenės apygarda patenka į dabartinės Lietuvos teritoriją (sietina su ties Naująja Akmene prasidedančia Agluonos upe ir Lokavos piliakalniu). Įtraukti ir mažesnę reikšmę turintys aktai: 1259 m. vasario 13 d. popiežiaus Aleksandro IV bulė, patvirtinusi Guostagalio ir Šiurpės apygardas (dabartiniame Pakruojo rajone), bei 1416 m. rugpjūčio 23 d. Vokiečių ordino Livonijos magistro laiškas apie Nogailių apygardą, pirmą kartą minintis Biržus.