Frydrichas Antrasis, Romėnų imperatorius

1232 m. rugsėjis

Vokiečių Ordino Centrinis archyvas (Deutschordenszentralarchiv (DOZA))

Nr. 209

    Tekstas išliko Lihulos vyskupo Hermano 1283 m. liepos 31 d. transsumpte, kuris saugotas Viurtenbergo Valstybės archyve, dabar – Vokiečių Ordino Centriniame archyve Vienoje (Deutschordenszentralarchiv), nr. 209 (http://monasterium.net/mom/AT-DOZA/Urkunden/209/charter). Čia Vokiečių Ordino Livonijos brolių prašymu nurašytas drauge su imperatoriaus Otono IV 1211 m. sausio 27 d. ir Romėnų karaliaus Rudolfo Habsburgo 1273 m. lapkričio 14 d. privilegijomis. Vertimo į viduramžių vokiečių kalbą nuorašas saugomas Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne (Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz), XX. HA, OBA, nr. 6a, p. 23–24.

    Skelbta: Sylva, 1853, 368–370 (nr. 19f, priedas išnašoje: kartu su visu 1283 m. transsumptu, praleidžiant skelbtus dokumentus); LUB, 1853, 164–166 (nr. 127); SLVA, 1937, 160–162 (nr. 183).

    Šventos ir nedalomos Trejybės vardan. Frydrichas Antrasis, maloningu Dievo gailestingumu Romėnų imperatorius visada didingas, Jeruzalės ir Sicilijos karalius. Kad būtume atsidavę krikščionių tikėjimui ir jame visuose sumanymuose laikytumėmės, kad jo išpažinimas kuo gausiau ir pilniau išsiplėstų, turėtume remti garbųjį Livonijos Kristaus kariuomenės magistrą ir brolius, mūsų ištikimuosius, kurie tą tikėjimą, ne be gausaus kraujo praliejimo ir pagonių sutriuškinimo, Livonijoje ir gretimose žemėse išplatino, rūpesčio nuoširdumu [juos] globoti ir jų prašymus taip maloningai priimti, kad būtų dabar gyvenančių džiaugsmas ir pavyzdys palikuonių dėkingumui. Taigi, todėl yra taip, kad visiems imperijos ištikimiesiems, ir esantiems, ir būsimiesiems, norime pranešti, jog Folkvinas, garbusis Kristaus kariuomenės Livonijoje magistras, mūsų ištikimasis, mūsų didenybės nusižeminęs ir nuolankiai maldavo, kad jo asmenį, jo brolius ir žmones ir jų įpėdinius, su visu jų nekilnojamu ir kilnojamu turtu, ir bažnytiniu, ir pasaulietiniu, teiktumėmės priimti į mūsų ir imperijos globą bei apsaugą, jų asmenis, namus su įgytomis valdomis ir vėliau teisėtu būdu įgytinomis mūsų ir imperijos rankose laikydami, jokio kito asmens atstovavimui jų kada nors ateity neturėtume perduoti. Taigi mes, maloniai priimdami jų maldavimus, minėtą magistrą [Folkviną], brolius ir jų įpėdinius su namais, valdomis ir visu jų turtu, ir kilnojamu, ir nekilnojamu, bažnytiniu ir pasaulietiniu, kurį šiuo metu teisėtai valdo, būtent Livonijoje, Latvijoje, Ezelyje, o taip pat Sakalos, Mohu, Alempoiso, Nurmekundos, Jervos žemes, pusę Vaigos žemės su jų priklausiniais ir žemės dalį, kurią valdo Žiemgaloje ir Kurše, ir tai, ką ateityje tose pačiose žemėse ir kitur teisėtu būdu sugebės įgyti, priimdami į mūsų ir imperijos globą ir apsaugą, iš įprastos mūsų geranoriškumo malonės, kuria įpratome pasitikti imperijos ištikimuosius, ir ypač paskirtus Kristaus tarnybai, jiems maloningai davėme sutikimą, kad visada mūsų ir imperijos rankose būtų apsaugoti. Ir, be to, jokiam asmeniui atstovavimo teise jų nepavesime, visiems ir kiekvienam imperijos ištikimajam tvirtai įsakydami, kad nuo šiol joks bažnytinis ar pasaulietinis asmuo, aukštos ar žemos padėties, tenedrįsta minėto magistro, brolių ir jų įpėdinių prieš šį jų imperatorišką globos ir apsaugos raštą dėl čia išdėstytų dalykų trukdyti ar varginti. Tas, kas išdrįs, be to, kad pažins mūsų aukštybės pasipiktinimą, turės sumokėti baudą šimtą svarų aukso, iš kurių pusę reikės sumokėti mūsų dvarui, o likusius – patyrusiems neteisybę. Taigi, dėl šito dalyko atminimo ir amžino tvirtumo galios liepėme šį imperatorišką lapą surašyti ir aukso bule su įspaustu mūsų didenybės atvaizdu sustiprinti. Šio dalyko liudininkai yra: Berardas Palermo, Jokūbas Kapujos ir Jokūbas Tranio arkivyskupai, Richerijus Melfio, Petras Ravelos vyskupai, brolis Hermanas, Šventosios Marijos Vokiečių ligoninės Jeruzalėje magistras, grafas Tomas iš Aceros, markgrafas Manfredas Lancija, Rikardas, imperijos dvaro kamerarijus, ir daugelis kitų. Viešpaties Frydricho Antrojo, nenugalimiausiojo Romėnų imperatoriaus visada didingo, Jeruzalės ir Sicilijos karaliaus, ženklas. Tai sudaryta tūkstantis du šimtai trisdešimt antrais Viešpaties įsikūnijimo metais, rugsėjo mėnesį, šešto indikto, laimingai valdant mūsų viešpačiui Frydrichui, Dievo malone nenugalimiausiam Romėnų imperatoriui visada didingam, Jeruzalės ir Sicilijos karaliui, jo imperijos dvidešimtais metais, Jeruzalės karalystės septintais, o Sicilijos karalystės trisdešimt penktais metais. Amen. Duota Melfyje, minėtais metais, mėnesį ir indiktą.

    Šaltinis: T. Baranauskas. Kuršo aktai. Acta Curoniae. 2017, p. 29-31; 125-126.