GARUOZOS MŪŠIS. ŠALTINIAI IR INTERPRETACIJOS
Vainikuojant Garuozos mūšio 730 m. sukaktį, asociacija Žiemių pradas "Simkala" kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi išleido Tomo Baranausko studiją "Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos". Knygoje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą. Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279–1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas jas kaip Lietuvos istorijos dalį, ir kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių. Knygoje pateikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.
Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos / Tomas Baranauskas. Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus / Žiemių pradas "Simkala", 2017. – 133, [1] p.: iliustr.
Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba, A. Stankevičiaus IĮ "Juodasis ežys", Brėmeno universitetinė biblioteka (Vokietija).
Plačiau skaitykite čia:
Išleista Tomo Baranausko studija, naujai interpretuojanti Žiemgaloje vykusių kovų reikšmę
Žiemgalos istorijos pėdsakais
Rugsėjo 10 d. G. Eliaso Jelgavos istorijos ir dailės muziejuje (Akadēmijas iela 10, Jelgava, LV 3001, Latvija) atidaryta paroda "Žiemgalos istorijos pėdsakais", kurioje eksponuojami į rinkinius "Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae" ir "Sėlos aktai. Acta Seloniae" įtrauktų dokumentų fotokopijos, A. Slapšio tapybos darbai ant drobės Garuozos mūšio tematika, 2012-2017 m. "Paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti" renginių bei žygių fotografijos, Garuozos mūšio 730 m. sukakties atminimo medalis, pašto ženklas ir kt.
Parodos rengėjai: Žiemių pradas · Simkala · , Žiemgalos-Aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyrius ir G. Eliaso Jelgavos istorijos ir dailės muziejus.
Plačiau skaitykite čia:
Jelgavoje joniškiečiai pristatė Žiemgalos istorijos ženklus
Joniškiečiai Europos paveldo dienas atidarė Jelgavoje
Išleistas lankstinukas "Paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti / Kaujas Garozas silā un zemgaļu pēdējās sacelšanās piemiņai", su trumpu 1287 m. žiemgalių karinės kampanijos aprašymu lietuvių ir latvių k.
GARUOZOS MŪŠIS / GAROZAS KAUJA 1287-2017
Garuozos mūšio 730 metų sukakčiai skirtas riboto tiražo atminimo medalis. 40 mm skersmens, cinko-vario-nikelio lydinys, padengtas tamsinta bronza, vienpusis, 22 g, stovas medinis. Visos kopijos turi sertifikatą. Medalių skaičius ribotas.
Istorinės atminties žygis
Balandžio 1-2 d. atkuriamosios istorijos entuziastai tradiciškai atminties žygiu "Iš piliakalnio į piliakalnį" paminėjo Paskutinįjį žiemgalių sukilimą ir Garuozos šilo mūšį.
Mokslinė konferencija
Kovo 25 d. 14 val. Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje (Vilniaus g. 6) vyko konferencija, skirta Paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio 730 m. sukakčiai paminėti.
Specialus riboto tiražo pašto ženklas
"Žiemgalių karvedys = Zemgaļu vadonis" - Garuozos mūšio 730 m. sukakties minėjimo proga, Latvijoje specialiu užsakymu "Latvijas pasts" išleistas riboto tiražo 0,50 € vertės pašto ženklas, skirtas 1287 m. kovo 26 d. mūšyje žuvusiam nežinomam žiemgalių karvedžiui. Imaginacinio portreto autorius Artūras Slapšys.
Du nauji paveikslai Garuozos mūšio tematika
Artūro Slapšio du nauji nutapyti paveikslai "Garuozos šilo mūšis", 2016 m. ir "Kova arklidėse", 2017 m.